Įprastinio gydymo metu esant vėžiniams susirgimams yra naudojami cheminiai vaistai, kurie be agresyvaus nespecifinio naikinymo pasižymi ir reikšmingais neigiamais šalutiniais poveikiais žmogaus organizmui. Imunoterapijoje be medžiagų, veikiančių imuninę sistemą, yra naudojamos ir natūraliai organizme gaminamos biologiškai aktyvios molekulės ar paties organizmo imuninės ląstelės. Imunoterapijos naudojimas dažniausiai pasižymi kur kas mažesniu šalutiniu poveikiu nei įprasti gydymo būdai. Natūraliai organizme gaminamų biologiškai aktyvių molekulių, tokių kaip citokinai, interferonai ar antikūnai, naudojimas imunoterapijoje dažnai yra vadinamas biologine terapija. Tuo tarpu imuninių ląstelių naudojimas – ląsteline terapija. Šiam tikslui dažniausiai naudojamos imuninės efektorinės ląstelės, tokios kaip limfocitai (T ir B ląstelės), makrofagai, dendritinės ar NK ląstelės. Šios ląstelės gali būti išskiriamos iš paties paciento (autologinės) arba atskirais atvejais paimamos iš paciento pirmos eilės artimojo – donoro (alogeninės).
Mūsų klinikoje šiuo metu yra galimybė taikyti dvi skatinamąsias priešvėžines imunoterapijas – dendritinių ląstelių vakciną ir citokinais aktyvuotus naturalius kilerius (NK). Be to imunoterapijos gali būti derinamos su įprastinėmis gydymo strategijomis, tokiomis kaip chemo- ar radioterapija.
Pacientams, kuriems jau yra taikomas įprastinis gydymas, klinikoje yra teikiamos su šiuo gydymu suderintos paciento stabilios būklės atkūrimo procedūros. Kurios padės sušvelninti nepageidaujamus chemoterapijos poveikius ar vykdyti reabilitaciją gydymo metu.
